Kas yra kriptovaliuta ir kaip ji veikia?
Kriptovaliuta – tai skaitmeninis turtas, įrašytas bendrame registre, vadinamame blokų grandine, ir perkeliamas kriptografiniais raktais, o ne per banką. ES ji vadinama kriptoturtu ir jai taikomas MiCA reglamentas.
Šis straipsnis – pirmasis mūsų kriptovaliutų gido žingsnis.
Kas yra kriptovaliuta?
Kriptovaliuta – tai skaitmeninis turtas, kurio nuosavybė įrašyta blokų grandinėje ir kuris perduodamas pasirašant privačiuoju raktu, be banko ar kortelių tinklo tarpininkavimo. Šią kategoriją 2009 m. sausio 3 d. pradėjo bitkoinas, kai buvo sukurtas pirmasis jo blokas; nuo tada atsirado tūkstančiai kitų kriptoturto rūšių. Teisinė ES sąvoka platesnė ir apima bet kokį tokio pobūdžio turtą.
Grynai lygiarangė (peer-to-peer) elektroninių grynųjų pinigų versija leistų internetu siųsti mokėjimus tiesiai iš vienos šalies kitai, nedalyvaujant finansų įstaigai.
Kaip blokų grandinė įrašo operacijas?
Blokų grandinė įrašo operacijas į blokus, sujungtus kriptografinėmis maišos vertėmis (hash), o kiekvienas dalyvaujantis kompiuteris (mazgas) saugo savo visą kopiją. Centrinės kopijos nėra: mazgai tikrina kiekvieną naują bloką pagal taisykles, lygina jį tarpusavyje ir priima tik tada, kai viskas sutampa.
Kiekvienas blokas turi maišos vertę – trumpą skaitmeninį atspaudą, apskaičiuotą iš bloko turinio ir ankstesnio bloko maišos vertės. Pakeitus vieną seną įrašą, pasikeičia ši maišos vertė, o paskui ir visų vėlesnių blokų maišos vertės. Pakeista kopija nebesutampa su kitomis, ir tinklas jos nepaiso.
Kam reikalingi raktai ir piniginės?
Privatusis raktas – tai slaptas skaičius, kuriuo pasirašomos operacijos; su juo susietas adresas, gautas iš viešojo rakto, yra vieta, į kurią kiti siunčia kriptovaliutą. Bitkoino ir „Ethereum“ tinkluose privatusis raktas yra 256 bitų skaičius. Kriptovaliutų piniginė – tai programinė įranga ar įrenginys, kuris saugo raktus ir jais pasirašo: pati kriptovaliuta visada lieka blokų grandinėje.
Dauguma piniginių raktų atsarginę kopiją sukuria kaip 12 arba 24 žodžių atkūrimo frazę (seed phrase). Kas sužino šią frazę, tas valdo lėšas.
| Pas paslaugų teikėją (saugojimas) | Savarankiškai (self-custody) | |
|---|---|---|
| Kas pasirašo operacijas | Paslaugų teikėjas, jums nurodžius | Jūs, savo piniginėje |
| Pamirštas slaptažodis ar prarastas telefonas | Paslaugų teikėjas atkuria prieigą patikrinęs jūsų tapatybę | Prieigą atkurs tik atkūrimo frazė |
| Kokios taisyklės taikomos | MiCA: leidimą turintis teikėjas privalo apsaugoti klientų kriptoturtą, taip pat jo nemokumo atveju (70 straipsnis) | Teikėjo nėra; už saugumą atsakote jūs |
| Įprastas naudojimas | Pirkimas, pardavimas ir laikymas programėlėje | Laikymas be jokio teikėjo |
Kaip patvirtinama kriptovaliutos operacija?
Kriptovaliutos operacija patvirtinama, kai tinklas ją įtraukia į bloką; kiekvienas vėlesnis blokas prideda dar vieną patvirtinimą. Tai trunka nuo kelių sekundžių iki maždaug valandos, priklausomai nuo tinklo ir nuo to, kiek patvirtinimų laukia gavėjas.
Siuntėjas pasirašo
Piniginė parengia operaciją (sumą, gavėjo adresą, tinklo mokestį) ir pasirašo ją privačiuoju raktu.
Tinklas tikrina
Mazgai patikrina parašą ir ar siuntėjo adrese pakanka lėšų. Operacija, neatitinkanti bent vieno iš šių reikalavimų, atmetama.
Blokas ją įtraukia
Bitkoino tinkle kasėjai varžosi skaičiavimo galia (proof of work), o naujas blokas atsiranda maždaug kas 10 minučių. „Ethereum“ tinkle, kuris 2022 m. rugsėjį perėjo prie proof of stake, validatorius pasiūlo bloką kas 12 sekundžių trunkantį laiko tarpą (slot).
Daugėja patvirtinimų
Kiekvienas naujas blokas viršuje vis labiau apsunkina operacijos atšaukimą. Paslaugų teikėjai ir piniginės gaunamą pervedimą įskaito sulaukę savo nustatyto patvirtinimų skaičiaus.
Kiekviena operacija vyksta viename konkrečiame tinkle: paaiškinimas apie blokų grandinės tinklus ir tai, kodėl tinklas turi sutapti parodo, kodėl siunčiant ne tuo tinklu lėšos prarandamos, o straipsnis kas yra TXID ir kaip sekti kriptovaliutų pervedimą paaiškina, kaip ją sekti blokų naršyklėje.
Kokios yra kriptoturto rūšys?
Kriptoturtas skirstomas į keturias pagrindines grupes: savo blokų grandinės monetas, žetonus (tokenus), stabiliąsias kriptovaliutas ir nepakeičiamuosius žetonus (NFT). Nuo grupės priklauso, kas stovi už turto, jei apskritai kas nors, ir kurios MiCA taisyklės taikomos.
- Monetos (coins) veikia savo blokų grandinėje ir ja mokami tinklo mokesčiai. Žinomiausi pavyzdžiai – bitkoinas ir eteris. Joks emitentas nežada jų vertės.
- Žetonai (tokens) sukuriami išmaniąja sutartimi esamoje blokų grandinėje, pavyzdžiui, pagal ERC-20 standartą „Ethereum“ tinkle. MiCA išskiria vieną jų rūšį – prekių ir paslaugų žetoną, kuris suteikia tik prieigą prie emitento prekės ar paslaugos.
- Stabiliosios kriptovaliutos (stablecoin) siekia išlaikyti stabilią vertę susiedamos ją su valiuta ar kitu turtu. MiCA jas vadina e. pinigų žetonais, kai jos susietos su viena valiuta, pavyzdžiui, euru, o kitais atvejais – su turtu susietais žetonais.
- NFT – unikalūs, vienas nuo kito besiskiriantys žetonai, naudojami, pavyzdžiui, skaitmeniniam menui ar bilietams. Unikaliems NFT MiCA iš esmės netaikomas.
Kuo kriptovaliuta skiriasi nuo pinigų mokėjimo sąskaitoje?
Eurai mokėjimo sąskaitoje išlaiko nominaliąją vertę, o klaidų atvejams taikomos mokėjimų taisyklės; kriptoturto vertė nuolat kinta, o patvirtinta operacija yra galutinė.
| Eurai mokėjimo sąskaitoje | Kriptoturtas | |
|---|---|---|
| Vertė | 1 euras visada lieka 1 euru | Ją nustato rinka; ji gali smarkiai kristi, net iki nulio |
| Kas tvarko įrašus | Bankas arba elektroninių pinigų įstaiga | Blokų grandinė, kurios kopijas saugo daugybė mazgų |
| Apsauga | Indėliai bankuose: draudžiami iki 100 000 eurų (Direktyva 2014/49/ES, Lietuvoje – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“). Elektroniniai pinigai: įstaiga juos apsaugo ir laiko atskirai nuo savo lėšų | Nei indėlių draudimas, nei investuotojų kompensacijos netaikomi |
| Per klaidą išsiųstas mokėjimas | Mokėjimo paslaugų teikėjas gali pateikti grąžinimo prašymą | Patvirtintos operacijos atšaukti neįmanoma |
| Kada lėšos juda | SEPA Instant: visą parą, per kelias sekundes | Visą parą, tinklo tempu |
Kriptovaliuta ES nėra teisėta mokėjimo priemonė, todėl parduotuvė ar nuomotojas neprivalo jos priimti.
Kaip kriptovaliutos reguliuojamos ES?
ES kriptovaliutas reguliuoja MiCA – Reglamentas (ES) 2023/1114: kiekvienai įmonei, kuri klientų vardu saugo, keičia ar perveda kriptoturtą, reikia kriptoturto paslaugų teikėjo (CASP) leidimo. Pagal nacionalines taisykles jau veikusių įmonių pereinamasis laikotarpis baigėsi 2026 m. liepos 1 d., todėl tokio leidimo neturintis teikėjas nebegali aptarnauti ES klientų. Straipsnyje kas yra MiCA ir kaip patikrinti kriptovaliutų paslaugų teikėją aprašytos stabiliųjų kriptovaliutų, baltųjų knygų ir reklamos taisyklės bei paieška ESMA registre.
Kokia yra pagrindinė rizika ir sukčiavimo būdai?
Pagrindinė su kriptovaliutomis susijusi rizika – staigūs kurso kritimai, neatšaukiamos operacijos, prarasti raktai ir sukčiavimas.
- Kurso svyravimai. Kriptoturto kursas smarkiai kyla ir krinta, kartais per kelias valandas, ir gali nukristi iki nulio.
- Netikros platformos ir apsimetinėjimas. Sukčiai apsimeta paslaugų teikėju, žinomu žmogumi ar policija ir prašo pervesti lėšas arba atskleisti atkūrimo frazę.
- Pažadai apie pastovią grąžą. Garantuotas pelnas – tipinis investicinio sukčiavimo požymis.
- „Lėšų susigrąžinimo“ sukčiavimas. Po praradimo netikros „susigrąžinimo tarnybos“ paima mokestį iš anksto ir dingsta.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kriptovaliutos Lietuvoje legalios?
Taip. Turėti, pirkti ir parduoti kriptoturtą teisėta visose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Mokesčių taisyklės skiriasi priklausomai nuo šalies.
Kas nustato kriptovaliutos kursą?
Jo niekas nenustato. Kursas susidaro iš pasiūlos ir paklausos prekybos platformose, todėl kinta visą parą.
Ar kriptovaliuta programėlėje apsaugota kaip indėlis banke?
Ne. Kriptoturtui netaikomos indėlių draudimo ir investuotojų kompensavimo sistemos. MiCA reikalauja, kad leidimą turintis teikėjas apsaugotų klientų nuosavybę savo nemokumo atveju, tačiau rinkos vertės niekas negarantuoja.






